Tipiškas lėktuvo modelis yra sudarytas iš 3 pagrindinių dalių:
- Sparnas (raudona spalva)
- Fiuzeliažas (mėlyna spalva)
- Šasi (žalia spalva)
Be abejo, lėktuve būna ir daug įvairios mechaninės ir elektroninės įrangos, tačiau šiame skyrelyje kalbėsime tik apie patį „tuščią” lėktuvą.
Lėktuvo sparnas
Sparnas – tai pagrindinė nešančioji dalis, kurios dėka lėktuvas kyla ir laikosi ore. Sparnai būna įvairių formų ir tipų, tačiau visus juos sieja šios pagrindinės charakteristikos:
- Profilis
- Išlenkimas („V” – forma)
- Sparno pozicija lėktuve
Sparno profilis – tai figūra, kurią matytume, jei sparną perpjautume skersai ir pažiūrėtume iš šono:
Profiliai dažniausiai būna:
- Nesimetriniai – kai viršutinė dalis yra labiau „iškilusi” nei apatinė;
- Simetriniai – kai viršutinė ir apatinė dalys yra vienodos.
Nesimetrinis profilis:
Simetrinis profilis:
Profilis nulemia pagrindinę sparno savybę – keliamąją jėgą. Kai lėktuvas juda ore, dėl tam tikrų fizikinių reiškinių sparnas ne tik juda į priekį su lėktuvu, bet ir pradeda jį kelti į viršų.
Kuo labiau profilis yra nesimetrinis, t.y. kuo labiau viršutinė sparno dalis yra iškilusi (ir didesnė apačios atžvilgiu nuo simetrijos ašies), tuo daugiau sparnas turi keliamosios jėgos.
Plonas nesimetrinis profilis:
Storas nesimetrinis profilis:
Atitinkamai, kuo didesnė sparno keliamoji galia, tuo lėčiau gali sklęsti lėktuvas. Mokomosiuose (angl. “Trainer”) lėktuvuose dažniausiai naudojamas nesimetrinis profilis. Pilotažiniuose modeliuose naudojamas plonas simetrinis profilis. Kodėl? Atsakykite patys 🙂
Kita sparno charakteristika, yra jo išlenkimas, arba liaudiškai vadinama „V” – forma. Išlenkimas suteikia lėktuvui stabilumo ore. Taisyklė čia paprasta – kuo labiau išlenktas sparnas, tuo stabiliau skrenda modelis. Stabilumu šiuo atveju vadiname lėktuvo gebėjimą sklęsti tiesiai ir nevirsti ant šono susidurūs su vėjo gūsiais. Kitaip sakant, su išlenktu sparnu skrendantis lėktuvas gavęs nedidelę vėjo “dozę” vėliau vėl išsitiesins, kai tuo tarpu lėktuvas su tiesiu sparnu to nesugebės.
Išlenktas (stabilus) „V” formos sparnas:
Tiesus („nestabilus”) sparnas be išlenkimo:
Dėl savo stabilumo lėktuvai su „V” fomos sparnu yra puikiai tinkami mokytis skraidyti, tačiau tai apriboja jų gebėjimą atlikti sudėtingesnes aerobatines figūras.Todėl pilotažiniai modeliai dažniausiai turi tiesų sparną, kas be didesnio manevringumo taip pat užtikrina ir vienodas modelio savybes skrendant aukštynkojom.
Dar viena sparno charakteristika, kuri nulemia lėktuvo stabilumą yra jo vieta lėktuve. Sparnas gali būti montuojamas trijose pozicijose: viršuje, per vidury ir apačioje. Viršuje esantis sparnas suteikia daugiausiai stabilumo, tačiau kaip ir jo išlenkimas – apriboja lėktuvo akrobatines savybes.
- Lėktuvai, kuriuose sparnas yra sumontuotas viršuje, vadinami „aukštasparniais”.
- Kai sparnas yra sumontuotas lėktuvo apačioje, tokius modelius vadiname „žemasparniais”.
- Keistai, bet modeliai, kurių sparnas yra montuojamas per vidury, konkretaus pavadinimo neturi 🙂
Aukštasparnis putinukas:
Žemasparnis putinukas:
Taigi, dabar jau žinome visą pagrindinę informaciją apie lėktuvo sparną. Trumpai pasikartokime:
- Sparnas gali būti simetrinio arba nesimetrinio profilio. Nesimetrinis profilis sparnui suteikia keliamąją galią
- Sparno išlenkimas į viršų, kaip ir jo montavimas viršuje lėktuvui suteikia daugiau stabilumo, dėl to puikiai tinka pradėti mokytis skraidyti. Tiesaus ir apačioje ar per vidurį tvirtinamo sparno lėktuvai labiau tinka patyrusiems pilotažo meistrams.
O dabar pabaigai: sparnuose yra vienas svarbiausių lėktuvo valdymo elementų: eleronai. Tai yra sparno gale pritvirtintos judančios (besilankstančios) plokštumos, kurių dėka modelis gali suktis išilgai savo (judėjimo) ašies. Žemiau esančiuose paveikslėliuose eleronai pažymėti raudonai:
Eleronus judina specialūs servo mechanizmai, apie kuriuos detaliau papasakosime vėliau. Eleronai juda priešingomis kryptimis, t.y. jei dešinys eleronas pakyla į viršų, tai kairysis leidžiasi žemyn. Tokiu būdu lėktuvas (žiūrint iš galo, t.y. į uodegą) pasisuka laikrodžio kryptimi. Kad būtų paprasčiau suprasti, peržiūrėkite vaizdo klipą:
[ELERONŲ VIDEO]
Dabar jau žinote visą pagrindinę informaciją apie lėktuvo sparnus. Be abejo, yra dar daug visokių niuansų ir nepaminėtų faktų, tačiau to ka perskaitėte – pilnai užtenka, kad turėti bendrą supratimą ir mokytis toliau.
Fiuzeliažas
Fiuzeliažas – tai pagrindinis lėktuvo korpusas, prie kurio tvirtinasi sparnas. Galime išskirti tris fiuzeliažo funkcines dalis:
- Korpusas
- Motorėmas
- Uodega
Korpusas – tai ta fiuzeliažo dalis, prie kurios tvirtinasi sparnas. Dažniausiai tai būna tuščiavidurė ertmė, kurioje yra sumontuojama visa lėktuvo elektroninė ir mechaninė įranga.
Motorėmas – tai fiuzeliažo priekyje esanti plokštelė, prie kurios tvirtinasi variklis. Dažniausiai ji būna gaminama iš stipresnės nei lėktuvo korpusas medžiagos. Tvirtumas jai reikalingas dėl dviejų priežasčių:
- Motorėmas „traukia” lėktuvą ore, nes tai vienintelis tarpininkas tarp variklio ir viso lėktuvo. Silpnos medžiagos motorėmas tiesiog suplyštų dėl tokių apkrovų.
- Nesėkmingai nusileidus, avarijos metu modelis dažnai “sminga” nosimi į žemę. Tokiu atveju pirmas smūgį gauna metalinis varikli, ir visą jį perduoda motorėmui.
Uodega – tai fiuzeliažo dalis, kuri atlieka tokias pagrindines funkcijas:
- Kilio ir stabilizatoriaus pagalba užtikrina lėktuvo tiesiaeigiškumą ore.
- Aukščio vairo pagalba keičia lėktuvo pokrypį aukštyn/žemyn
- Posūkio vairo pagalba sukinėja lėktuvą aplink statmeną sparnui ašį.
Žemiau esančiame paveikslėlyje žalia spalva yra pažymėtas kilis. Tai vertikali plokštuma, kuri neleidžia lėktuvui savaime sukinėtis apie statmeną sparnams ašį (žalia rodyklė). Prie kilio pritvirtina raudona plokštuma vadinama posūkio vairu, ir verčia lėktuvą sukinėtis žalia roykle nurodyta kryptimi. Nepasimeskite 😉 Kilis neleidžia lėktuvui SAVAIME judėti žalia kryptimi, o posūkio vairas priverčia tai dayti – bet tik pilotui davus tokią komandą, t.y. specialiais mechanizmais sukinėjant posūkio vairo plokštumą.
Statmenas kiliui yra stabilizatorius (mėlyna spalva pažymėta uodegos dalis). Stabilizatorius neleidžia lėktuvui savaime judėti aukštyn-žemyn (mėlynos rodyklės kryptis). Vėlgi, prie (mėlyno) stabilizatoriaus yra pritvirtinta (raudonai pažymėta) plokštuma, kuri pakreipia lėktuvą žemyn arba aukštyn (mėlynos rodyklės kryptimi):
Jei šis paaiškinimas pasirodė kiek painus – pažiūrėkite vaizdo klipą:
Šasi
Paskutinė neaptarta lėktuvo dalis – šasi, arba važiuoklė. Paprastai šnekant tai yra ratai, kurie leidžia lėktuvui kilti ir leistis ant pakilimo tako.
Dažniausiai modelyje būna 3 ratai išdėstyti vienu iš šių būdų:
- Du priekyje pritvirtinti prie korpuso (maždaug po sparnu) ir vienas pačiame uodegos gale.
- Du pritvirtinti prie sparnų ir vienas pačiame lėktuvo priekyje.
Antras variantas dažniausiai naudojamas mokomuosiuose lėktuvuose su vidaus degimo varikliais, kai didžioji svorio dalis yra sukoncentruota lėktvuvo priekyje. Pirmas variantas yra populiarus tarp pilotažinių lėktuvų.
Tas ratukas, kuris būna vienas (priekyje arba gale) dažnai valdymo traukėmis yra sujungiamas su posūkio vairu, todėl lėktuvui važiuojant ant žemės pilotas taip pat gali jį vairuoti.
